Jovaras - Gyvybės medis

Ne veltui jovaras (tuopa, topolis) taip apdainuotas lietuvių liaudies dainose ir išpasakotas pasakose. Jo gajumas ir augimo energija įspūdingi.
Pats laikas rinkti tuopų pumpurus ir pasigaminti užpiltinę nuo įvairiausių negalavimų.

Aš topolius pamenu iš vaikystės, kai eidama keliu, šiltą pavasario vakarą, jausdavau neįtikėtiną aromatą. Jį skleidė šviežiai išsprogę tuopų lapeliai. Tačiau išsprogus pumpurams ir sužaliavus lapeliams, jau vėlu ruošti užpiltinę (nuotrauka puslapio apačioje).

Pumpuriukus rinkite tik lapinius, kol pumpurai pradės leisti lapelius.
Jie lipnūs, kvapnūs, paspaudus atsiranda derva, viduje matosi žalsvi sluoksneliai, vėliau išaugsiantys į lapelius. Atskirti nėra sudėtinga. Beje, jeigu pumpurus rinksite nuo jaunų sąžalynų, greičiausiai visi pumpurai bus tik lapiniai, nes kiti susiformuoja ant jau paaugusių medelių.
Skinkite nuo apatinių šakų ir ne visus iš eilės, kad augalas nežūtų.
Aš pirštinių nesimoviau, nes nepatogu..., bet nuotraukoje matosi pasekmės: rankos lipnios, juodos ir kvapnios.

Pasirodo, bitutės labai dažnai aplanko jovarus, nes juose kaupiasi pikiui reikalingos dervos.

Norėdami pasigaminti užpiltinės prisirinkite pumpurų.
~10 g. (maždaug 1 kupinas šaukštas) pumpurų užpilkite 100 g. grūdų degtinės (~40 laipsnių).
Tamsų stiklainį sandariai užsukite, pastatykite šiltai 14 dienų, užklijuokite etiketę su pavadinimu ir datomis kada užpylėte ir kada reikia nusunkti.
Kiekvieną dieną supurtykite indą. Po dviejų savaičių nusunkite, nuspauskite į sandarų indą, užklijuokite etiketę.

Ši užpiltinė tiks įvairioms žaizdoms dezinfekuoti ir gydyti, danties skausmą numalšinti ar skaudančią gerklę paskalauti - prieš skalaujant atskieskite vandeniu, 50 ml vandens ir šaukštas užpiltinės. 
Nepamirškite, kad tuopų pumpurų preparatai gali dirginti inkstus, sukelti alergiją. Nevartoti nėščioms bei maitinančioms.


Prisirinkite lapinių pumpurų, kol jie dar nėra išsprogę. Paprastai juos galima rinkti kovo - balandžio mėnesiais.


Aš prisirinkau ~100 g. pumpurų ir užpyliau 1 l degtinės.


Rankos buvo tokios. Bet grįžus patepiau aliejumi, gerai ištryniau, o po kelių minučių nuploviau šiltu vandeniu ir muilu. Rankų oda tapo švelni ir pamaitinta.


Pumpurus užpyliau tamsaus stiklo stiklainyje su sandariu stikliniu dangčiu. Buvo labai įdomu stebėti pumpurėlių „šokį“. Tik užpylus jie nardė įvairiomis kryptimis, vieni kilo aukštyn, kiti staigiai leidosi žemyn. Po kiek laiko viskas nurimo ir pumpurai nusėdo dugne.


Štai įrodymas, koks gajus augalas tas jovaras. Kaziuko mugei, prieš dvi savaites, pasiskyniau topolio šakelių papuošimams, juos pamerkiau į vandenį kartu su beržais, liepomis ir mėlynėmis. Šiandien jovarai jau buvo su šaknimis, nors kitų augalų šakelės tik su išsprogusiais lapeliais.


Tokius, išsprogusius pumpurus rinkti jau vėlu.


Po poros savaičių pumpurus nusunkiau, gavosi kvapni, dervinga esencija žaizdų dezinfekavimui, gerklės skalavimui ir t.t.