Ilgai svarsčiau kaip jus pasveikinti, o stebuklas buvo ant mūsų šventinio stalo. Beliko pasidalinti su Jumis.
Šių mėlynių istorija prasidėjo kai aš ruošiausi mugei Panevėžyje.
Gruodžio pradžioje, miške prisiskyniau žalių mėlynių šakelių stendo papuošimams.
Jos labai tinka puošiant ilgesniam laikui - nenuvysta, nenubyra ir gražiai atrodo net nepamerktos kelias dienas.
Taigi, mėlynės „sudalyvavo“ mugėje, paskui jas parsivežus namo tiesiog pamerkiau. Žali stiebeliai su žvaigžde viduryje buvo pirmoji šventinė puošmena mūsų namuose.
Ir ką jūs manot? Pradėjo kaltis gležni, šviesiai žali ir labai pavasariški lapeliai, puošmena gražėjo.
Naujųjų metų išvakarėse pastebėjau, kad ne tik lapeliai bet ir ŽIEDELIAI jau pražydo! Gal sulauksim ir uogelių?
Ši istorija dar kartą parodo gamtos stiprybę ir norą išlikti, pratęsti savo gyvastį ir buvimą.
Atraskime stebuklus paprastuose dalykuose ir džiaukimės jais kiekvieną dieną.
Išsprogę lapeliai rūgštoki, minkštučiai ir labai gaivūs. Taigi, puiki idėja jais praturtinti savo žiemos salotas.
Na, o pavasarį galėsime prisirinkti ir susidžiovinti lapelių antpilui šlapimo skyrimui skatinti, vitamininei, organizmą stiprinančiai arbatai ruošti.
Atsiradus burnos gleivinės opoms, gerklės uždegimui ar dantenų skausmui skalaukite mėlynių lapelių nuoviru.
Liaudies medicinoje lapų užpilas vartojamas skrandžio ir žarnyno uždegimui įveikti.
Kai jau prisirps uogos, jų taip pat reikėtų prisirinkti ne tik šaldymui ar uogienei, bet ir pasidžiovinti.
Mano mama visada turėdavo bent kelias saujas džiovintų mėlynių uogų - pirmas vaistas nuo viduriavimo.
Čia surašiau tik kelias mėlynių naudingas savybes, o kitas papasakosiu jau pavasarį, kai susitiksime seminare, tuomet paragausime, prisirinksime ir daug gero sužinosime.