Delfi straipsnis apie žoleles žiemai

Žolininkė pasakė, kokių žolelių dabar ieškoti pievose, kaip tinkamai jas sudžiovinti ir laikyti: žiemą tai taps nepamainoma gėrybe 

Nors vasara jau perkopė į antrąją pusę ir kai kurie yra įsitikinę, kad rinkti žoleles reikia tik iki Joninių, žolininkė Rasa Glinskytė-Subačienė sako, kad tai tik nerimtas pasiteisinimas, mat ir po Joninių pievos – pilnos gėrybių. Moteris sutiko papasakoti, kokias žoleles dabar galima rinkti ir kaip jas tinkamai paruošti žiemai.

Kaip džiovinti?
Rasą vidurvasaryje netikėtai pagavome pas kitą žinomą žolininkę Jadvygą Balvočiūtę ūkyje, kur ji semiasi žinių. „Taip nutiko, kad kaip tik šiuo metu gilinu savo žinias, todėl kur bepažiūrėsiu, ten pievos – kupinos sveikatai palankių žolelių. Bet ką pastebiu, nors Lietuva, atrodo, nedidelė, net ir keliasdešimt kilometrų turi įtakos augalų subrendimui. Pavyzdžiui, Dzūkijoje tas pats augalas jau tinkamas rinkti, o Žemaitijoje dar reikia poros savaičių, kad būtų tinkamas. Todėl visų pirma, reikia žiūrėti, kurioje vietoje jūs esate ir ko ten galima rasti šiuo metu“, – pokalbį pradeda žolininkė. 
 Anot jos, kokias žoleles susirinkti pavyks, priklauso ne tik nuo vietos, bet ir nuo to, koks buvo pavasaris ar vasaros pirmoji pusė. „Pavyzdžiui, šiemet pavasaris buvo labai vėlyvas, tada greitai sušilo ir viskas išdžiuvo. Augalai arba nudžiuvo net nepražydę, arba tapo negražūs, juos užpuolė amarai ar pan. Dar viena svarbi taisyklė, prieš renkant – rinkti tik ten, kur yra švaru. Dažnai žmonės klausia, ar reikia žoleles prieš džiovinant nuplauti. Mano atsakymas paprastas – reiktų rinkti tokioje vietoje, kad net mintis nekiltų, ar reikia plauti. Plovimo neturėtų būti, o jei augalas žemėtas ar dulkėtas, jo nerinkti arba laukti lietaus, kol nuplaus, saulė, kol išdžiovins, ir tada jau rinkti“, – sakė pašnekovė.
Kai surinktus augalus parsineši namo, moteris rekomenduoja nelaikyti jų ilgai krepšyje, jau nekalbant apie plastikines talpas. „Apskritai rinkti patogiausia į pintą krepšį arba į popierinį ar drobinį maišą. Tik žiūrėkite, kad augalai nesusispaustų, kitaip sušus ir nebetiks džiovinimui“, – perspėja žolininkė.

Pasak jos, jei dienos yra sausos, užtenka kad ir ant švarių grindų ar spintos, kur nėra tiesioginių saulės spindulių, patiesti paklodę ar popierių, ir sudėti žoleles. „Tamsa nėra būtina, bet jei džiovinate žiedus ir norite išsaugoti jų spalvą, tada rinkitės tamsią patalpą. Kuo bus tamsiau, tuo ryškesnė spalva išliks“, – patarimais dalijosi moteris. Paklausta, kaip geriau džiovinti – sudedant žoleles ar surišant ir pakabinant, ji sakė, kad pastarąjį variantą mūsų protėviai rinkdavosi ne dėl to, kad taip geriau džiūva, bet dėl švarios vietos stokos. „Tikėtina, kad mūsų protėviai neturėjo tokios erdvės, kur išskleisti, todėl rinkdavo, rišdavo ir kabindavo, bet geriausiai žolelės džiūva ne pundeliuose, o patiestos. Tik reikia nepamiršti jų pavartyti. Kuo plonesniu sluoksniu sudėsite, tuo greičiau išdžius. Pavartyti reikėtų bent kartą ar du per dieną. Kuo greičiau išdžiūva iki trisdešimt laipsnių temperatūroje, tuo daugiau veiklių medžiagų lieka. Jeigu džiovinsite orkaitėje, aukščiausia džiovinimo temperatūra turėtų būti iki 45 laipsnių“, – sakė pašnekovė. „Dar svarbu paminėti, kad galite atskirti lapelius nuo kotelių. Koteliai yra stambesni ir džiūsta ilgiau. Jei džiovinsite atskirai, lapeliai išdžius greičiau. O džiovintus kotelius galėsite naudoti išoriniam naudojimui: į vonią, plaukų skalavimui (pvz.: mėtas) ir pan.“, – pasakojo specialistė.

Dar vienas būdas – ne džiovinti, o šaldyti žoleles kaip prieskonį. Pasak žolininkės, viskas priklauso nuo žolelių, nes vienoms tinkamas vienas būdas, kitoms – kitas. „Aš šaldau krapus, nes džiovinti krapai neišlaiko nei aromato, nei skonio. Taip pat bazilikus. Džiovintas bazilikas praranda savo savybes. Galima žoleles šaldyti malant su trupučiu aliejaus. Kiekvienas pasirenka pagal save, kuris saugojimo būdas jam tinkamesnis“, – šypsojosi pašnekovė. Ką rinkti? Šiuo metu, anot Rasos, pievose, daržuose, bei soduose turtų netrūksta. Reikia tik žinoti, ką rinkti. Ji išvardijo keletą augalų, kurie gali pasitarnauti sveikatai.

Medetkos
„Žmonės dažnai sako, kad gaila skinti medetkų žiedų, nes jos gražiai žydi. Bet augalo pagrindinė misija yra daugintis, jei nenuskinsime pirmųjų žiedelio, jis brandins sėklas ir neturės stimulo formuoti naujų žiedynų. Iš inercijos subrandins dar kokių 10 žiedelių, bet nepersistengs. Jei nuskinsime reguliariai žiedelius, krūmelis žydės iki pirmųjų šalnų“, – sakė moteris.

Kraujažolės
„Kraujažolės dažnai auga sausesnėje vietoje, aš renku žiedelius. Jie puikiai tinka moterų arbatai. Galima gerti, jei kankina spazmai mėnesinių metu, taip pat virškinimui gerinti. Jos specifinis skonis, bet kartais įsidėti į arbatą, puiku“, – sakė pašnekovė.

Čiobrelis
„Renkant visas žoleles, reikia nepamiršti kad nederėtų jų rauti. Reikia kirpti su žirklėmis, bet ne visą augalą, o kažkiek ir palikti. Prisirinkti ne tiek, kiek radau, o tiek, kiek reikia. Geriau mažiau, nei daugiau. Su pagarba gamtai ir saiko jausmu“, – teigė moteris.

Dilgėlės
„Greičiausiai jei kur buvo šienautos pievos, pradeda atželinėti dilgėlės. Kas pavasarį nespėjo, galima jų prisirinkt dabar. Jas galima džiovinti. Kai žiemos pabaigoje pajusite žalumynų trūkumą, galėsite gerti dilgėlių arbatą. Jos yra labai geros gleivių valytojos, kai prasideda kosuliai. Taip pat tinka kraujo valymui. Žmonės dažnai bijo, kad dilgėlės tirština kraują. Jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus, gerti dilgėlių kasdien gal nereikėtų, arba į dilgėlių arbatą įsidėti kiaulpienių lapelių, jie skystina kraują“, – patarė žolininkė.

Paprastoji rykštenė
„Ji irgi puikiai tinka į arbatą. Tik nerinkite iš pakelių. Tai šlapimo sistemos augalas, padeda varinėti skysčius, bet tai nėra kasdienė arbata“, – sakė pašnekovė.

Rasakila
„Šis augalas dar vadinamas „moters sijonėliais“. Jis puikiai tinka ciklo sureguliavimui“, – teigė žolininkė.

Siauralapis gaurometis
„Šiuo metų laiku jo dar rasite pavėsingesnėse vietose. Jis yra puikus kasdienės arbatos sudėtinė dalis“, – sakė pašnekovė.

Gyslotis
„Ir plačialapiai ir siauralapiai tinka žiemai, kai pradeda pulti kosulys, nors pati labiau vertinu siauralapį“, – teigė moteris. Įvairių vaiskrūmių ir vaismedžių lapai

Įvairių vaiskrūmių ir vaismedžių lapai
„Žemuogių, aviečių, gervuogių, vyšnių, juodųjų serbentų lapai puikiai tinka į arbatas. Prieš džiovinant juos galima sufermentuoti. Tai yra, surinktus lapus pavytinti, susukti tarp delnų, kad pažeistumėte struktūrą, ir sudėti į mažą, sandarų stiklainiuką. Uždaryti, kad būtų pilnas, ir palaikyti parą ar dvi šilumoje. Ištraukus – gerai išdžiovinti. Pamatysite, kokia bus skani ir aromatinga tokių lapų arbata žiemą“, – patarimais dalijosi žolininkė.

Sudžiovintus augalus ji pataria laikyti popieriniuose maišeliuose. „Sudėkite į atskirus maišelius. Būtinai užrašykite rinkimo metus ir kas surinkta. Mėtas ar kitus aromatingus augalus laikykite atokiau, kad kitos žolelės nepersismelktų jų kvapu. Viską sudėkite į gofro kartono dėžę ir laikykite sausoje vietoje. Nelaikykite ištisai sandariuose stikliniuose induose. Kiek ilgai galima laikyti, priklauso nuo augalo, bet mano pozicija tokia, kad, jei turite galimybę kitąmet prisirinkti šviežio, rinkite šviežią. Kuo šviežesnis augalas, tuo daugiau jis turi veikliųjų medžiagų“, – sakė Rasa.

Baigdama pokalbį ji pridūrė, kad renkant žoleles svarbu įsitikinti, jog tai tikrai tas augalas, o jei kyla abejonių, derėtų pasikonsultuoti su tai išmanančiu žmogumi.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/sutaupyk/is-lupu-i-lupas/zolininke-pasake-kokiu-zoleliu-dabar-ieskoti-pievose-kaip-tinkamai-jas-sudziovinti-ir-laikyti-ziema-tai-taps-nepamainoma-gerybe-93989247